- bendrakalbis
- bendrakal̃bis, bendrakal̃bė dkt. Bendrakal̃bis nuõlat jį̇̃ pértraukinėjo.
.
.
bendrakalbis — bendrakal̃bis, ė smob. (2) kalbos, pašnekesio draugas, bendras; tos pačios kalbos žmogus: Nenori savo bendrakal̃biui nė atšiauraus žodžio pasakyti J.Jabl. Linksma šypsena nušvietė mano bendrakalbio veidą rš … Dictionary of the Lithuanian Language